Periprocedūriniai mechaninės trombektomijos veiksniai, lemiantys sėkmingą rekanalizaciją ir geras klinikines išeitis ligoniams su priekinės cirkuliacijos baseino arterijos okliuzija
Impact of periprocedural factors on revascularization success and good clinical outcomes in anterior circulation stroke patients treated with mechanical thrombectomy
Kurminas M., Berūkštis A., Misonis N., Tamošiūnas A. E., Jatužis D.
Neurologijos seminarai 2019; 23(81): 140-148.
Santrauka
Įvadas. Išeminio insulto gydymo gairės nuolat kinta, atsižvelgiant į gausiai skelbiamų klinikinių tyrimų rezultatus, tačiau daugelio veiksnių, galimai reikšmingai keičiančių gydymo rezultatus, įtaka dar tik nagrinėjama. Nėra bendros nuomonės kombinuotos terapijos taikymo atžvilgiu. Kiekvienas insulto centras pacientus, susirgusius išeminiu insultu dėl stambios arterijos okliuzijos, gydo skirtingai, atsižvelgdamas į turimus išteklius, ekspertų nuomonę ir klinikinę patirtį. Šio tyrimo tikslas – įvertinti periprocedūrinių veiksnių (intraveninės trombolizės taikymo, balioninio-okliuzinio kateterio naudojimo, trombektominių sesijų skaičiaus, laiko intervalų, nejautros būdo) įtaką mechaninės trombektomijos procedūros sėkmei ir klinikinėms išeitims.
Tiriamieji ir metodai. Į tyrimą įtraukti Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose 2015 m. vasario – 2018 m. lapkričio mėn. dėl priekinio galvos smegenų baseino okliuzijos ūminį išeminį insultą patyrę pacientai, gydyti mechanine trombektomija (MTE). Tiriamieji suskirstyti į grupes, priklausomai nuo taikyto gydymo. Buvo vertinti demografiniai, darbo organizavimo ir klinikiniai rodikliai. Pirminė vertinamoji baigtis – funkcinis savarankiškumas po 90 dienų pagal modifikuotą Rankino skalę (gera klinikine išeitimi laikėme funkcinę būklę pagal mRS 0-2). Antrinės vertinamosios baigtys – sėkminga reperfuzija (pagal TICI skalę 2b-3) ir neurologinės būklės pokytis per 2 ir 24 val. po MTE procedūros (pagal NIHSS insulto skalę).
Rezultatai. Lyginant kombinuotos terapijos, balioninio-okliuzinio kateterio ar taikytos anestezijos būdo MTE grupes, vertinamųjų baigčių reikšmingo skirtumo nerasta. Nustatėme, kad MTE procedūros laikas yra susijęs su MTE sėkme (p < 0,0001): sėkmingos MTE procedūros atveju MTE trukmė buvo beveik per pusę trumpesnė nei nesėkmingos MTE atveju (atitinkamai vidut. 42,6 min. ir 74,2 min.). Paciento amžiui padidėjus 10 m., šansas turėti blogą išeitį padidėja 1,32 karto (95 % PI 1,008-1,765). Vyresniems nei 70 m. pacientams blogos klinikinės išeities (pagal mRS >2) šansas padidėja 1,78 karto (95 % PI 0,999-3,274). MTE trukmei pailgėjus 30 min., blogos klinikinės išeities šansas padidėja 2,32 karto (95 % P1 1,607-3,475). Praėjus nuo simptomų pasireiškimo iki rekanalizacijos daugiau nei 270 min., blogos klinikinės išeities šansas padidėja 2,28 karto (95 % PI 1,219-4,289).
Išvados. Mechaninės trombektomijos procedūros atlikimo laikas yra atvirkščiai proporcingas pačios procedūros sėkmės ir geros klinikinės išeities tikimybei. Geresnės klinikinės išeities tendencija stebėta jaunesnių ir per 4,5 val. nuo simptomų atsiradimo pradėtų gydyti pacientų grupėse. Intraveninės trombolizės ir balioninio-okliuzinio kateterio panaudojimo pridėtinės vertės MTE procedūros sėkmei ir geroms klinikinės išeitims nenustatėme.
Raktažodžiai: išeminis insultas, mechaninė trombektomija, trombolizė, klinikinė išeitis, periprocedūriniai veiksniai.
Summary
Background. Constantly evolving guidelines for the treatment of ischemic stroke in light of widely published clinical trials show no final consensus; many factors that may significantly alter treatment outcomes are still under investigation. Each stroke center treats patients with ischemic stroke due to major artery occlusion differently depending on available resources, expert judgment, and clinical experience. The aim of this study was to evaluate the influence of periprocedural factors (intravenous thrombolysis, balloon-occlusive catheter use, number and timing of thrombectomy sessions, and type of anesthesia) on recanalization success and good clinical outcomes.
Materials and methods. We included 191 patients who were treated with mechanical thrombectomy (MTE) due to large vessel occlusion in the anterior circulation from January 2015 to November 2018 in Vilnius University Hospital Santaros Clinics. Demographic, work organization, and clinical variables were evaluated. The primary outcome was functional independence after 90 days (modified Rankin scale 0-2). Secondary outcomes were successful reperfusion (TICI 2b-3) and change in neurological status by NIHSS at 2 and 24 hours.
Results. No significant difference in outcomes was found between MTE groups of direct and combined therapy, the balloon-occlusive catheter use or the type of applied anesthesia. MTE procedure time is related to the recanalization success and good clinical outcome (p<0.0001): in the case of a successful MTE procedure the duration of MTE was almost half that of a failed MTE (mean 42.6 min. and 74.2 min., respectively). The probability of good clinical outcome decreases by 1.78-fold for patients over 70 years old (95% CI 0.999-3.274). Every 10-year increase in age was associated with a 1.32-fold decrease (95% CI 1.008-1.765) and every 30 min. increase in MTE procedure time with a 2.32-fold decrease in the probability of a good outcome at 90 days (95% CI 1.607-3.475). Each recanalization over 270 min. from symptom onset decreased the odds of a good outcome by 2.28-fold (95% CI 1.219-4.289).
Conclusions. MTE procedure time was inversely proportional to the success of the procedure itself and good clinical outcome. Trends towards better clinical outcomes were observed in younger patients and in those who started treatment with MTE within 4.5 hours of onset of stroke symptoms. The added value of intravenous thrombolysis and balloon-occlusive catheter use for the success of the MTE procedure and good clinical outcomes was not established.
Keywords: ischemic stroke, mechanical thrombectomy, thrombolysis, clinical outcome, periprocedural factors.
Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian
DOI: 10.29014/ns.2019.19
Copyright: © Neurologijos seminarai, 2019. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.
NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917