Spastiškumo sąsajos su neuropatiniu skausmu pacientams, sergantiems išsėtine skleroze
Association between spasticity and neuropathic pain in patients with multiple sclerosis
Afanasjeva B., R. Balnytė R.
Neurologijos seminarai 2019; 23(80): 67-70.
Santrauka
Įvadas. Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė uždegiminė autoimuninė demielinizuojanti centrinės nervų sistemos liga. Spastiškumas yra viena iš neįgalumą sukeliančių komplikacijų pacientams, sergantiems šia liga, ir gali turėti įtakos neuropatinio skausmo atsiradimui, kurie kartu dar labiau sutrikdo paciento kasdienę veiklą.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Buvo tiriami pacientai, sergantys IS. Sergančiųjų IS negalia vertinta naudojant išplėstinę negalios vertinimo skalę (EDSS), spastiškumas – naudojant modifikuotą Ashworth spastiškumo skalę, neuropatinis skausmas – naudojant neuropatinio skausmo diagnostikos klausimyną (DN4).
Rezultatai. Tyrime dalyvavo 59 pacientai. Tiriamųjų grupę sudarė 39 moterys ir 20 vyrų. Tiriamieji sirgo recidyvuojančia remituojančia – 52 pacientai (88,1 %), progresuojančia – 7 (11,9 %) IS ligos formomis. Lyginant ligos formas, didesnis negalios laipsnis buvo nustatytas sergantiesiems progresuojančia ligos forma – 6,36 ± 1,38, o sergantiesiems recidyvuojančia remituojančia ligos forma – 4,38 ± 1,4 (p = 0,001). Spastiškumas nustatytas 35 (59,3 %) pacientams, sergantiems IS. Jo lokalizacija (N = 35): per alkūnės sąnarį – 2 (5,71 %), kelio sąnarį – 27 (77,14 %), alkūnės ir kelio sąnarį – 6 (17,15 %). Neuropatinis skausmas nustatytas 33 pacientams (55,9 %), skausmo lokalizacija: viršutinėse galūnėse – 5 (15,15 %), apatinėse galūnėse – 23 (69,7 %), abiejose galūnėse – 5 (15,15 %). Moterims (N = 39; 61,54 %) spastiškumas buvo nustatomas dažniau nei vyrams (N = 20; 55 %) (p = 0,42). Neuropatinio skausmo pobūdis: deginantis – 18 (30,5 %), primena skausmingą šalimą – 14 (23,7 %), elektros srovės plitimą – 11 (18,6 %). Pacientai, kurie turėjo spastiškumą, dažniau skundėsi neuropatiniu skausmu (r = 0,655, p = 0,0001). Nustatytas didesnis spastiškumas gali būti susijęs su didesniu skausmo intensyvumu (r = 0,536, p = 0,0001). Spastiškumo vieta gali būti susijusi su neuropatinio skausmo vieta, nes sąnaryje, kuriame buvo nustatytas spastiškumas, buvo jaučiamas ir skausmas (p = 0,0001).
Išvados. Tirti pacientai IS susirgo vyresniame amžiuje. Didesnė dalis tiriamųjų sirgo recidyvuojančia remituojančia ligos forma, o sergančiųjų progresuojančia forma negalia buvo didesnė. Spastiškumas pasireiškė daugiau nei pusei tiriamųjų, sergančių IS. Neuropatinis skausmas dažniausiai nustatytas apatinėse, rečiau – viršutinėse galūnėse. Pacientai dažniausiai jautė deginančio pobūdžio skausmą, rečiau – skausmingo šalimo ir elektros srovės plitimo pojūčio skausmą. Pacientams, kuriems nustatytas spastiškumas, dažniau pasireiškė neuropatinis skausmas. Didesnis spastiškumas gali būti susijęs su didesniu skausmo intensyvumu, o spastiškumo vieta – su neuropatinio skausmo vieta.
Raktažodžiai: išsėtinė sklerozė, spastiškumas, neuropatinis skausmas.
Summary
Background. Multiple sclerosis (MS) is a chronic inflammatory autoimmune demyelinating central nervous system disease. Spasticity is one of the disability causing complications in patients with this disease. Spasticity can play a role in the emergence of neuropathic pain which further aggravates the patient’s daily living.
Aim. To evaluate the association between spasticity and neuropathic pain in patients with multiple sclerosis.
Methods. Patients with MS have been included in the study. The disability of patients with MS was assessed using the Expanded Disability Status Scale (EDSS). Spasticity was evaluated on both sides of the elbow and knee joints, using the modified Ashworth spasticity scale. Neuropathic pain was assessed using the neuropathic pain diagnostic questionnaire (DN4).
Results. The study involved 59 patients (39 women, 20 men): with relapsing-remitting MS 52 (88.1%) and with progressive MS 7 (11.9%). The higher degree of disability was estimated in patients with progressive disease form 6.36±1.38, relapsing-remitting disease form 4.38±1.4 (p=0.001). Spasticity localization (N=35): within elbow joint 2 (5.71%), within knee joint 27 (77.14%), within elbows and knee joint 6 (17.15%). Neuropathic pain was detected in 33 patients (55.9%). The localization of neuropathic pain (N=33): in the upper extremities 5 (15.15%), in the lower extremities 23 (69.7%), in both extremities 5 (15.15%). The nature of neuropathic pain: burning 18 (30.5%), resembling of painful coldness 14 (23.7%), resembling of electric current spreading 11 (18.6%). Patients with spasticity more often complained of neuropathic pain (r=0.655, p=0.0001). A higher spasticity may be associated with a higher pain intensity (r=0.536, p=0.0001). The localization of spasticity may be related to the location of the neuropathic pain, because the joint which was assessed with spasticity, the pain was felt in the same joint as well (p=0.0001).
Conclusions. The examined patients were diagnosed with MS at the middle age, the majority of subjects had the relapsing-remitting disease, and disability was higher in the patients with progressive forms. Spasticity was reported in more than half of the patients with MS. Spasticity was more common in women than in men. Neuropathic pain was most commonly occurring in the lower extremities, less frequently in the upper extremities. Patients usually experienced burning pain, in some cases sensation of painful freezing and electrical shock. Patients with spasticity had a higher incidence of neuropathic pain. Greater spasticity may be associated with a higher intensity of pain and the localization of spasticity may be associated with a neuropathic pain location.
Keywords: multiple sclerosis, spasticity, neuropathic pain.
Straipsnis lietuvių kalba | Article in Lithuanian
DOI: 10.29014/ns.2019.10
Copyright: © Neurologijos seminarai, 2019. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.
NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917