Nuo kliniškai izoliuoto sindromo iki išsėtinės sklerozės: kokie paraklinikinių tyrimų radiniai yra būdingiausi?
Conversion from clinically isolated syndrome to multiple sclerosis: what paraclinical tests findings are the most characteristic?
Malciūtė M., Čelpačenko I., Stankevičiūtė R., Balnytė R.
Neurologijos seminarai 2021; 25(89): 153-157.
Santrauka
Įvadas. Išsėtinė sklerozė (IS) – tai lėtinė neurodegeneracinė liga, kuri dažniausiai prasideda kaip kliniškai izoliuotas sindromas (KIS). Apie 70 % pacientų, sergančių KIS, jis progresuoja į IS. Dėl šios priežasties turėtų būti nustatyti KIS progresavimui į IS būdingi paraklinikinių tyrimų radiniai.
Tikslas. Nustatyti, kurie paraklinikinių tyrimų radiniai yra būdingi KIS progresavimui į IS.
Tiriamieji ir tyrimo metodai. Buvo atlikta retrospektyvinė duomenų analizė, tiriant pacientus, hospitalizuotus su TLK-10 (tarptautinė ligų klasifikacija) diagnozėmis: G37.8 (kitos patikslintos demielinizuojančios nervų sistemos ligos) ir G37.9 (demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos, nepatikslintos). Klinikinėje praktikoje šios diagnozės yra vadinamos KIS. Galvos ir nugaros smegenų specifiniai ir nespecifiniai IS MRT židiniai, IgG ir oligokloninės juostos likvore, klausos sukeltų smegenų kamieno potencialų tyrimo (BERA) patologinių radinių dažniai buvo palyginti grupėse, kur KIS progresavo į IS, ir grupėse, kur KIS neprogresavo į IS. Chi-kvadrato testas naudotas kategoriniams kintamiesiems palyginti. Dviejų grupių palyginimams naudotas Mano-Vitnio U testas. Asociacija tarp dviejų kiekybinių kintamųjų apskaičiuota naudojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai. Į tyrimą buvo įtraukti 138 pacientai. Nustatyta, kad 49 pacientams KIS progresavo į IS (35,5 %), o kitiems 89 pacientams (64,5 %) buvo nustatytos kitos ligos arba palikta KIS diagnozė. Pacientams, kuriems KIS progresavo į IS, dažniau buvo rasti nespecifiniai IS MRT galvos smegenų židiniai (χ2 = 4,328, p = 0,037, n = 40), padidėjusi IgG koncentracija ir teigiamos oligokloninės juostos likvore (χ2 = 10,793, p = 0,001, n = 36; χ2 = 34,859, p < 0,001, n = 30). Taip pat buvo nustatyta, kad pacientams, kuriems KIS progresavo į IS, dažniau buvo pailgėjęs latentiškumas sukeltųjų potencialų tyrime (BERA) (χ2 = 10,924, p < 0,001, n = 17).
Išvados. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad patologiniai likvoro (padidėjusi IgG koncentracija ir teigiamos oligokloninės juostos) ir BERA tyrimo radiniai yra būdingesni pacientams, kuriems KIS progresuoja į IS. Taip pat nustatyta, kad nespecifiniai galvos smegenų MRT židiniai yra dažnesni IS grupėje, tačiau šis rezultatas turėtų būti vertinamas atsargiai dėl galimų metodologinių trūkumų.
Raktažodžiai: kliniškai izoliuotas sindromas, išsėtinė sklerozė, konversija, paraklinikiniai tyrimai.
Summary
Background. Multiple sclerosis (MS) is a chronic demyelinating disease with clinical onset usually manifesting as clinically isolated syndrome (CIS). Approximately 70% of people with CIS convert to MS. Therefore, there is a pressing need to identify the most characteristic paraclinical test findings to predict CIS conversion to MS.
Aim. The aim of this study was to establish the most characteristic paraclinical test findings for the identification of CIS conversion to MS.
Materials and methods. A retrospective data analysis was performed in patients diagnosed with demyelinating encephalomyelitis according to ICD-10 (International Classification of Diseases Tenth Revision), codes G37.8 (other specified demyelinating diseases of central nervous system) and G37.9 (demyelinating disease of central nervous system, unspecified). In clinical practice, these diagnoses are called CIS. The data were obtained from medical records and included findings of paraclinical tests (magnetic resonance imaging (MRI), IgG levels and oligoclonal bands (OCBs) in cerebrospinal fluid (CSF), and brainstem auditory evoked potential (BAEP)) and final diagnosis. The patients were divided into 2 groups according to the final diagnosis (MS group and non-MS group) and into 3 age groups (18-30, 30-50, >50 years old). The prevalence and statistical difference of paraclinical tests were estimated between the groups. Chi-squared test was used to compare between categorical variables. Mann-Whitney U test was used to compare between the groups. The association between two quantitative variables was determined using Spearman correlation co-efficient. Results were interpreted as statistically significant when p-value <0.05.
Results. A total of 138 cases were included in the study. 49 patients converted to MS (35.5%), other 89 patients (64.5%) were diagnosed with other diseases than MS. Unspecified MRI lesions (χ2=4.328, p=0.037, n=40), elevated IgG levels (χ2=10.793, p=0.001, n=36), and positive OCBs in CSF (χ2=34.859, p<0.001, n=30) were more prevalent in MS group compared to non-MS group. Moreover, lesions detected by the BAEP test were also more frequent among MS group (χ2=10.924, p<0.001, n=17).
Conclusions. The results indicate that pathological CSF findings (positive OCBs, elevated IgG levels) and prolonged BAEP latency are characteristic in patients with CIS who later progress to MS. Unspecified brain MRI lesions are also distinctive for MS patients; however, this result should be interpreted with consideration due to methodological reasons
Keywords: clinically isolated syndrome, multiple sclerosis, conversion, paraclinical tests.
Straipsnis anglų kalba | Article in English
DOI: 10.29014/ns.2021.21
Copyright: © Neurologijos seminarai, 2021. Open Access. This article is distributed under the terms of the Creative Commons Attribution 4.0 International License CC-BY 4.0 (http://creativecommons.org/licenses/by/4.0/), which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided you give appropriate credit to the original author(s) and the source, provide a link to the Creative Commons license, and indicate if changes were made.
NEUROLOGIJOS SEMINARAI • ISSN 1392-3064 | eISSN 2424-5917